kabėti

kabėti
kabė́ti, kãba (kãbi), -ė́jo intr. Š; SD399, R6, M 1. būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuoti: Vyrų tenai nebuvo: vieni dalgiai tekabėjo J.Jabl. Vandens lašai tebekaba, tebežiba ant lapų J.Jabl. Varpai ... kabė́jo BM69. Didelis meitėlis, kurs rytmety paskerstas buvo, pašiūrė[je] kabėjo BsPI18. Kaba paltis lašinių Sab. Virvė tarp baslių neištempta kãba J. Geležinis kabąsis tiltas ... į upę nuverstas LC1889,3. Kãba svirne kančiukėlis JV951. Kaba laikrodis ant sienos E.Miež. Mano kasytės žalių šilkelių, sienoj kabėste, mane virkdyste! RD40. Kabančios ausys K. [Elnias] kaklo priekyje turi karčius, kurie kaba ligi žemės Blv. Nuo lietaus ir purvų jos (katytės) plaukai kabėjo sustirę ir pasišiaušę J.Bil. Ant kryžiaus kabantį DP181. ^ Tupi tupikas, kabi kabikas (katinas ir lašiniai) Krp. 2. laikytis pakibusiam (ore, erdvėje): Debesis kãba (kýbo) viršuj kalno KI588. Sniego debesiai kabėjo žemai rš. Kaba žvaigždės aukštai virš sodybų E.Miež. Saulė kepino pro ramiame ore kabančias dulkes rš. | prk.: Mato, kad mirtis kaba ant galvos MPs. Siaubas kabė́jo ore rš. Ir tyla buvo priešiška, kabėjo kaip geležis rš. Bet ir ant jų gana kabėjo ranka pono: juk be žinios kunigaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti A1884,111. 3. būti prie ko nors; stovėti, sėdėti: Radosi vyrų, kurie kabėjo prie naujojo mokslo prš. Prie bilietų kasos, kol gavau bilietą, reikėjo ilgai kabėti Kp. Jį teisman liudinyku pašaukė, dabar te kaba Kp. Mano dūšia kaba prie tavęs prš. ^ Kãba in sauso (sausai valgo) – da sukatos pristos Dbk.
◊ liežùvio galè kãba niekaip neatsimena (gerai žinomo žodžio): Šitas žõdis man liežùvio galè kãba BŽ47.
kir̃vis kabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kir̃vis kabė́tų Ėr.
\ kabėti; iškabėti; pakabėti; perkabėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • kabėti — vksm. Medžiótojo šáutuvas kãba ant si̇enos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skoba — skȍba ž <G mn skȏbā/ ī> DEFINICIJA dvokraka ili trokraka kuka na konopu kojom se što dohvaća; mačka, spojnica, kvačica ETIMOLOGIJA prasl. *skoba (rus. skobá, polj. skobel), lit. kabėti: visjeti ≃ skr. skabhnāti: učvršćuje …   Hrvatski jezični portal

  • cingeliuoti — cingeliuoti, iuoja, iãvo intr. J, ciñgeliuoti, iuoja, iavo Pgr 1. J skambinti, dzingiliuoti. 2. kabėti, talanduoti: Cingeliuo[ja] ausyse auskarai, cingolai Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dindiriuoti — 2 dindiriuoti, iuoja, iavo intr. kabėti supantis, tintaluoti: Dindiriuos jisai po šaka kaip margius V.Piet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gurksoti — gurksoti, gur̃kso, ojo intr. būti nieko neveikiant, nepatenkintam, susitraukus murksoti: Gur̃kso susirietusi anyta, t. y. sėdi J. Žentas atsikõlęs, gurklį išpūtęs gur̃kso J. Ko čia gurksaĩ patempęs lūpą? Sv. Tu amžinai namie gurksaĩ Pbs.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gurksėti — 2 gurksėti, gur̃ksi, ėjo intr. kabėti, gurksoti, kyšoti: Svočiute rože, svočiute lelijėle, kodėl tavo, kodėl tavo pagurklėlis gur̃ksi? Mrj. | Iš abiejų vieškelio pusių ėjo gilūs grioviai, už kurių gurksėjo dideli akmenys A.Vien …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškabėti — iškabėti, ìškaba, ėjo intr. 1. išbūti kurį laiką pakabintam, kabančiam: Lašiniai per vasarą iškabėjo kamine Ėr. Vėliava ištisus metus bokšte iškabėjo rš. | refl.: Kaip išsikabėjusį (išrūkusį, išsistovėjusį) kumpį vežiman nuleisim? rš. | Kabink… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabalduoti — kabalduoti, uoja, ãvo intr., kàbalduoti, uoja, avo 1. sunkiai eiti, krypuoti, vos vilktis: Tas arklys teip sunkiai kabalduoja, matyt, senas Dgl. Avys kàbalduoja su branktais Šk. Supančiotas arklys kabalduoja kabaldai, kabaldai Ukm. 2. šlubuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabaliuoti — 1 kabaliuoti, iuoja, iãvo intr., kàbaliuoti, iuoja, iavo J būti pakabintam ar nukarusiam, kaboti, kabėti, karoti: Pamidorai tuoj žydės, žiedai jau kabaliuoja Ėr. Aplink kaklą ir šnerves kabaliãvo raudonos sumuštos raukšlės Grž. Žiūrėk, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabaruoti — kabaruoti, uoja, ãvo, kàbaruoti, uoja, avo, kãbaruoti 1. intr. kabėti, kabant suptis, kabalduoti, maskatuoti: Raudoni karieliai kabaravo ant kaklo LzP. Žirginiai, karkaliukai, virbai kàbaruo[ja] par žiemą ant alksnio, lazdos, beržo J. Bizūnas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”